Krepšelyje nėra produktų.
pristato
Keli pastebėjimai apie grupės WIRE 1978 m. albumą „Chairs Missing“
Nuo pat atsiradimo ankstyvaisias 1970-aisias metais pankrokas yra, ko gero, vienas labiausiai neįvertintų žanrų populiariosios muzikos pasaulyje, neretai siejamas su gyvuliška, beprasme energija, neprofesionalumu bei anarchija. Šį stereotipą įtvirtino tokios grupės kaip Sex Pistols ar Ramones, o paskaičius to meto interviu su Sex Pistols bosistu bei vokalistu Sidu Vicious nepatyręs muzikos klausytojas tikriausiai susigūžtų… Tačiau dažnai pro akis praleidžiame šio roko žanro gilumą bei savitą žavesį ir nepastebime, kokią įtaką jis padarė alternatyviosios muzikos pošakių atsiradimui ir vystymuisi. Wire, dar kitaip vadinami „pavyzdine art panko ir post panko grupe“, yra vienas iš tų šiais laikais užmirštų kolektyvų, nutiesusių vagą muzikinėms srovėms nuo post panko iki hardcore panko.
Susikūrusios britų pank roko eksplozijos metu grupės Wire grojamą muziką nuo pat pradžių buvo sunku apibrėžti; sunku tai padaryti netgi šiandien. Wire muzikinis identitetas, besifokusuojantis į eksperimentą ir procesą, nuolatos keitėsi. Antai pirmieji trys grupės albumai parodė jos siekį ieškoti prasmės nuolatinėje, radikalioje evoliucijoje, siekime „išradinėti“ grupę Wire naujai. Jau pirmasis 1977m. pasirodęs bei amfetaminu pagardintas Wire albumas „Pink Flag“ parodė grupės bekompromisį pankinį ekstremalumą. Tačiau tuo pat metu, klausant šio darbo jaučiama saviironiška distancija bei abstrakčių įtampų elementai. Šis albumas buvo minimalistinė, tačiau jokiu būdų nekukli grupės pastanga, iš kurios akivaizdžiai matyti, jog Wire yra nuoširdūs, žanrą rekonstruoti siekiantys pankroko apologetai. Albumą sudarė 21 labai originalios, griežtos, bet tuo pat metu net pankui kiek neįprastai skambančios kompozicijos, kurių vienos trukmė buvo maždaug pusantros minutės.
2017m. interviu „Magnet Classics“ grupės vokalistas Colinas Newmanas teigė, kad „didžioji pankroko dalis buvo nesąmoninga, kebli ir neorganizuota. Niekad nesupratau tos mąstysenos, kai grupei nerūpi daromos klaidos. Wire rūpėjo.“ Tuo metu į 36 minučių albumą sukišti daugiau nei dvi dešimtis takelių atrodė absurdas, tačiau Wire savo artistiškumą gebėjo atskleisti ir vos 41 sekundžių dainose (trumpiausia išbaigta kompozicija „Pink Flag“ albume trunka vos 28 sekundes). Be abejo, albume „Pink Flag“ pasireiškia ir klasikinio pankroko požymiai – asketiška instrumentuotė, primityvūs ritmai, bukai aštrios gitaros, atviras pasitikėjimas savimi… Tačiau tuo pat metu „Pink Flag“ šešėlyje lūkuriavo chameleoninė Wire natūra, kuri kitais metais atskleidė dar platesnį muzikinį bei idėjinį kolektyvo spektrą.
1978-ieji metai Wire istorijoje buvo bene sėkmingiausias laikotarpis. Būtent šiais metais grupė savo tikrai puikų debiutinį darbą užgožė vienu iš geriausių ir įtakingiausių pankroko istorijoje įrašu – albumu „Chairs Missing“. Ir nors kai kurie kritikai šį albumą apibūdino kaip ankstyvųjų Pink Floyd mėgdžiojimą, albumas visumoje buvo sutiktas labai šiltai ir sulaukė puikių vertinimų. Kaip ir pirmąjį Wire albumą, „Chairs Missing“ prodiusavo Michaelas Thorne‘as, kuris dar ir atliko visas klavišinių partijas, kažkuo pirmenančias Briano Eno stilių. Šį kartą Wire labiau koncentravosi į instrumentų garsinių galimybių subtilumus, tempai tapo gerokai lėtesni nei pirmame albume, aranžuotėse daugiau laisvės ir dėmesio detalėms bei garso efektams. Kai kurias dainas Wire išvysto iki “neįtikėtinų” 4-ių su trupučiu minučių. „Pink Flag“ dominavusias šoklias, „dumblinas“ gitaras pakeitė sintezatoriai, tiršti gitariniai akordai ir vyraujanti nerimastinga nuotaika. Jau pirmame albumo takelyje labai įdomiai įpinamos keistos, tačiau labai šviežiai skambančios eletronikos tekstūros. Tekstai šiame albume yra gerokai niūresni, kartais net patalogiški. Kuriama šalto, užliejančio skausmo nuotaika, kuriai galbūt nesvetima net savižudybės nuojauta… Net paties albumo pavadinimas britų slenge yra aliuzija į mentalinį nestabilumą. Tačiau beveik visuose Wire albumuose rasime po bent vieną veik tobulą pop dainą. „Chairs Missing“ tokia daina yra „Outdoor Miner“ – trumpa, tačiau labai žavi kompozicija ironišku, siurrealistiniu tekstu, beveik tapusi hitu 1978m. (51 vieta UK geriausių singlų sąraše):
No blind spots in the leopard’s eyes
Can only help to jeopardise
The lives of lambs, the shepherd cries
An outdoor life for a silverfish
Eternal dust less ticklish
Than the clean room, a houseguest’s wish
(Ištrauka)
Tuo metu Wire pradėjo naudoti pedalus, kurie instrumentams suteikė itin iškraipytus, dantytus poskonius, ir takeliuose kaip „I am the fly“ atskleidė absoliučiai kitonišką atmosferą. Šioje dainoje girdime ryškias melodijos moduliacijas, išsirišiančias į monotonišką “vabzdžio plazdėjimą”, kurį nuostabiai imituoja šalti gitaros garsai. Kaip bebūtų, „Chairs Missing“ pačio kolektyvo brandai reiškė tiek pat, kiek pačiam pank rokui. Su naujais garsais, subtilesne instrumentuote ir požiūriu į darbą Wire muzikoje atsirado tam tikra struktūra, tvarka ir vizija.
Grupė Wire, iki šiol gyvuojanti ir kurianti labai kokybišką roką, nedažnai sulaukia pripažinimo, kurio ji yra verta ir, ko gero, ją visuomet lydės „laiko užmirštos“ grupės šešėlis. Jau minėtas pirmas „Chairs Missing“ albumo takelis turi nuostabius žodžius – vokalistas Colinas Newmanas užtikrintai pareiškia klausytojui: „Praktika daro meistru, taip, aš tai galiu įrodyti“:
Practice makes perfect, yes, I can prove it
Business or pleasure, the more that you do it
Please dress in your best things, this course was unplanned
Cos you see up in my bedroom, I’ve got Sarah Bernhardt’s* hand
Practice makes perfect, I’ve done this before
Never for money, always for love
Please dress in your best things and don’t make a fuss
Cos you see up in my bedroom, Sarah’s waiting for us
Waiting for us
Be jokios abejonės, Wire albumu “Chairs Missing” įrodė, kad siekiamybė tobulėti, nuolatinis eksperimentavimas, nebijojimas keisti savojo muzikinio identiteto bei koncentracija į savų idėjų generavimą anksčiau ar vėliau atves jei ne į visuotinį pripažinimą ir turtus, tai bent pelnys ausis ir galvą turinčių fanų bei muzikos kritikų pagarbą ir pripažinimą. Meniška “Chairs Missing” niūruma, šaltos kaip ledas sintezatorių ir gitarų aranažuotės svariai prisiėjo prie panko evoliucionavimo į post panką bei gotikinį roką, o taip pat įtvirtino Wire, kaip vienos greičiausiai tobulėjusių ir išradingiausių roko grupių statusą. 42-jų metų sulaukęs antrasis Wire albumas šiandien skamba taip pat šviežiai ir gyvai, kaip vos pasiekęs muzikos parduotuvių lentynas.
Dominykas Pocevičius
Valius Jasiulevičius
___________________________________________________________________
*Sarah Bernhardt – prancūzų scenos aktorė. Dažnai laikoma „viena garsiausių aktorių pasaulio istorijoje”.